Magnis yra svarbus augalams elementas, kuris įeina į chlorofilo molekulės sudėtį ir tiesiogiai dalyvauja fotosintezėje, daugelyje augalo fermentinių reakcijų bei energijos apykaitos procesų. Dėl šių priežasčių, jo kiekis daro reikšmingą įtaką augalų produktyvumui - ypač didelis poreikis augalams augant. Magnio sulfatas sodininkystėje ir daržininkystėje naudojamas magnio trūkumui augaluose ar dirvožemyje koreguoti. Šio junginio pranašumas prieš kitas magnio druskas yra didelis jo tirpumas, todėl gali būti naudojamas tręšimui per lapus. Palyginus su kitomis magnio trąšomis, jo reakcija yra neutrali ir beveik neturi įtakos dirvožemio pH reakcijai.

Panaudojimas:
• Augalų tręšimui;
• Medicinoje;
• Sveikatinimo terapijose - druskų vonioms;
• Pastovios magnio koncentracijos palaikymui jūriniuose akvariumuose, kuriuose laikomi dideli koralų kiekiai;
• Kaip elektrolitas vario sulfato gamybos procese.
 

Magnio stygiaus požymiai. Senų lapų tarpgyslių chlorozė (audinys tarp gyslų iššviesėja, pabąla, dar vėliau paruduoja). Kai kurių augalų lapai įgauna ryškiai oranžinį, raudoną arba violetinį atspalvį, o lapo gyslos išlieka žalios. Lapai tampa smulkūs, įgauna gelsvai žalsvą atspalvį, tarp gyslų atsiranda rudos dėmės; lapai anksčiau laiko nudžiūva, nukrenta ir bulvių kerai apačioje lieka pliki. Baltagūžiams kopūstams magnio stygius išryškėja apatinių lapų marmuriškumu. Svogūnų laiškų viršūnės išbąla, vėliau ši spalva išnyksta, tačiau laiškai lūžinėja ir džiūsta. Agurkuose magnio trūkumas pasireiškia lapų tarpgyslių chloroze; lapai lieka sultingi, tačiau menki; vaisiai irgi užauga maži.

Obelys iš vaisinių augalų laikomos jautriausiomis magnio trūkumui. Ant išsivysčiusių stambių lapų tarpgysliuose atsiranda tamsiai rudos dėmės. Vėliau tokie lapai krenta. Trūkumo požymiai pradžioje pastebimi ties metūglių pagrindu, vėliau plinta į ūglio viršūnę, kurioje lieka keletas plonų tamsiai žalių lapų. Vyšniose, juoduose serbentuose ir kai kurių veislių obelyse lapų tarpgyslelinė chlorozė prasideda nuo lapo vidurio (tarpgysliai įgauna purpuriškai raudoną spalvą). Magnio stygiaus atveju ant vyšnių ir kriaušių lapų dažnai pasirodo beveik juodos spalvos dėmės. Vaisiai lėtai sunoksta ir dažniausiai nėra tinkami laikyti. Spygliuočiams magnio trūkumas pasireiškia spyglių rudavimu ir byrėjimu.  

NAUDOJIMAS IR REKOMENDACIJOS: Dažniausiai naudojamas sodo (vaismedžiams, uoginiams augalaims), šiltnamio (agurkams, pomidorams, paprikoms), daržo (salotoms, ridikėliams, bulvėms), vazoniniams augalams ir kai kurioms gėlėms, pvz.: rožėms tręšti.
Tręšimui per lapus - naudokite 0,1-0,6% koncentracijos tirpalą (10-60 g/10 l vandens). Vaismedžiai ir vaiskrūmiai purškiami 1% koncentracijos tirpalu (100 g/10 l vandens). Tręšimui per šaknis - dekoratyviniai augalai, gėlės, vejos ir kiti augalai laistomi 0,2% koncentracijos tirpalu (0,2 g/10 l vandens).

Dėmesio!
Dažnai magnio trūksta augaluose, bet ne dirvoje. Tai būna per didelis kalio, kalcio kiekis arba netinkamas dirvos rūgštumas. Esant kalcio trūkumui, magnis gali būti nuodingas augalams. Kai magnio kiekis per didelis, sumažėja kalcio, kalio ir amonio azoto kiekis augaluose ir padidėja fosforo sunaudojimas. Todėl, rekomenduojama kartu su magniu subalansuotai tręšti ir kalcio trąšomis.